Quo Vadis

XIX a. pabaigoje Henrikas Senkevičius jau buvo vienu populiariausių Lenkijos istorinio žanro rašytojų. 1896 m. romanas „Quo vadis“ jam atnešė tarptautinį populiarumą ir žinomumą. Apie romano pradžią H. Senkevičius prancūzų archeologui ir kritikui J. A. Boyer d'Agen 1912 m. rašė: „Quo vadis“ idėja man gimė skaitant Tacito analus …, taip pat − ilgiau pabuvus Romoje. Garsus lenkų tapytojas Semiradskis, kuris tuo laiku gyveno Romoje, buvo mano vadovas vaikštinėjant po amžinąjį miestą ir vieną kartą parodė man koplytėlę „Quo vadis“. Būtent tada ir sumaniau parašyti romaną apie tą epochą“. Romanas pradėtas publikuoti 1896 m. kovo 26 d. laikraščio „Gazeta Polska“. Beveik tuo pačiu metu jį publikavo dar du laikraščiai: „Czas“ ir „Dziennik Poznański“. Tarp romano scenų įkvėpimo šaltinių galima pažinti H. Semiradskio istorinius paveikslus „Nerono puota“ ir „Nerono fakelai“. 1896 m. romanas buvo išleistas Varšuvoje 3 tomais ir greitai išpopuliarėjo. Per pirmuosius 10 metų buvo išverstas bent į 18 kalbų, tarp kurių − arabų ir japonų. 1901 m. pasirodė romano prancūzų ekranizacija. Po 1905 m. H. Senkevičiui skirtos Nobelio literatūros premijos jo kūryba susilaukė dar platesnio dėmesio. 1912 m. „Quo Vadis“ buvo ekranizuotas italų. 1925 m. dar kartą ekranizuotas italų. 1951 m. pasirodė JAV Holivudo ekranizacija „Quo Vadis“, 8 kart nominuota Oskarams, 1985 m. – italų miniserialas, 2001 m. – Lenkijos „Quo Vadis“ ekranizacija.