Knygoje „Slaptosios draugijos ir mitologinė lituanistika“ aptariama tai, kad plačiai paplitę etninių mitų perpasakojimai, interpretacijos, rekonstrukcijos visuomenėje formuoja mitines tapatybes. Be knygos autorės, Lietuvoje dar mažai kas yra nagrinėjęs mitus istorinių politinių įvykių, ideologijų fone. Knygoje baltai pristatomi kaip vieni iš indoeuropiečių kultūrų atstovų, greta keltų, germanų, slavų. Parodomi bendri jų bruožai – visi jie vienaip ar kitaip susiję su mitine proistore, pagonybe, slaptosiomis draugijomis.
Be to, aptariami baltų savitumai Lietuvos atgimimo metais ir jų vėlesnė regioninė kūryba, globalistinės, autonomistinės orientacijos.