Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas
Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas (pagal Archyvinį, Varšuvos, Vilniaus ir I.J. Zabelino nuorašus)
Ši monografija atveria naują reikšmingą dabartinės lietuvių filologijos tyrimų puslapį. Ji skirta iš pirmo žvilgsnio žinomiems dalykams: sakmei apie Sovijų, įvedusį baltų kraštuose mirusiųjų deginimo paprotį. Sakmė buvo įterpta į Jono Malalos pasaulio istorijos kroniką. Jos pagrindu Mindaugo laikais buvo sukurtas Chronografas, kuris vadinamas lietuvišku. Iki šiol manyta, kad sakmė apie Sovijų išliko tuo pavidalu, kuriuo ją perteikė XIX a. filologai, pasirėmę dviem tada žinotais paminklo nuorašais. Ilja Lemeškinas į mokslo apyvartą įtraukė dar du ir, remdamasis visais keturiais, pateikė tokių svarbių įžvalgų, kurios gali priversti iš naujo įvertinti visą lietuvių literatūros istoriją, jos pradžią nukeliant į 1262 m. ir ją tvirtai susiejant su savarankiškos lietuvių valstybės atsiradimu bei su lietuvių valstybingumo raiška XII-XVI a. ir vėliau.
