Surdegis 1510-1940 metais
Knygai „Sudegis 1510-1940metais“ prof. O. Janonis medžiagą kaupė beveik keturiasdešimt metų. Domėtis Surdegio krašto istorija Osvaldas pradėjo dar vaikystėje, kada mama, dirbdama bibliotekoje užrašinėjo vietinių žmonių prisiminimus, kaupė kraštotyros medžiagą, rinko miestelio istoriją. Tačiau ypatingai susidomėjo Surdegio praeitimi tuomet, kai teko Maskvoje mokytis kursuose ir buvo galimybė žymiausiose bibliotekose pavartyti senus, retus leidinius. Kokią tiktai knygą apie stačiatikius bepaimdavo, vis užtikdavo Surdegio pavadinimą. Surdegis įvairiuose žinynuose, enciklopediniuose leidiniuose buvo minimas neatsitiktinai. Čia veikė vienuolynas, į kurį iš visos Rusijos buvo tremiami kuo nors prasikaltę dvasininkai, pasimelsti į Surdegio cerkvę per atlaidus suvažiuodavo stačiatikiai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų vietovių, čia atvykdavo gubernatoriai, ministrai. Surdegis garsėjo stebuklingu šventu paveikslu... Surado jis ir keletą žymių Rusijos dailininkų graviūrų, kuriuose įamžintas XIX a. Surdegis...Taip pamažu, pamažu ir kaupėsi istoriniai faktai, archyviniai dokumentai, retos fotografijos. Skirtinguose šaltiniuose pavyko surasti skirtingas vienuolyno Surdegyje įkūrimo datas. Vis tik, detaliau patyrinėjus archyvinius dokumentus, pavyko nustatyti, kad tikrieji vienuolyno steigimo metai - 1636-ieji. Ir veikė vienuolynas iki 1915-ųjų. Skirtingu laiku čia gyveno skirtingas vienuolių skaičius. Kartais būdavo tiktai vienintelis vienuolis, kuris ir vienuolynu rūpinosi, ir šv. Mišias aukojo, ir visus patarnavimus tikintiesiems atlikdavo. Vidutiniškai Surdegyje gyvendavo po 12 vienuolių, vienuolyne buvo įrengta ir 12 celių...Ypač Surdegio stačiatikių vienuolyno populiarumas išaugo po 1831 m.sukilimo, carinė valdžia skyrė ne tiktai didelį dėmesį, bet ir finansines lėšas. Yra duomenų, kad iš cerkvės rūsio, kuriame tekėjo stebuklingas šaltinis, į paviršių net buvo išvestas vamzdis, kad tikintieji be jokios grūsties, didesnio vargo galėtų pasisemti to šaltinio vandens. Knygoje skaitytojai sužinos, kas išgarsino Surdegio miestelio vardą pasaulyje, kokie įžymūs žmonės iš ten kilę, daug žinių iš miestelio kultūros ir švietimo istorijos. Galbūt skaitytoją stebins informacijos bei minimų asmenų, kurių pavardės siejamos su Surdegio miesteliu, gausa, tačiau tai yra ilgo, kruopštaus, atsakingo ir sunkaus darbo rankraščių bei archyvų fonduose rezultatas. Knygoje pateikiamas daugiau negu tris šimtus įrašų turintis bibliografinis sąrašas ir giesmė – malda (akatistas), garbinanti Surdegio Dievo Motinos ikoną.
