Lietuvos nepriklausomybės netenkant
Tai labai įdomiai parašytas veikalas, susidedąs iš Edv. Turausko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktoriaus* įgalioto ministro Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai bei per šešetą metų Lietuvos delegato prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės tarėjo Berne, Šveicarijoje. Edv. Turauskas (1896 - 1966) buvo didelės erudicijos žmogus, studijas išėjęs Petrapilio* Friburgo, Paryžiaus universitetuose, didelis tolerantas, gabus plunksnos žmogus, net šešetą metų Eltos direktorius. Jis — tarptautinių konferencijų dalyvis, bendradarbiavo daugelyje laikraščių ir žurnalų, kelių knygų autorius ir vertėjas, nuoširdus demokratas, gilus krikščionybės atstovas, veiklus ateitininkas, Liet. Katalikų mokslo akademijos vadovaujantis narys, radijo stočių bendradarbis, netgi Tarptautinio katalikų intelektualų sąjūdžio tarybos narys bei PETS delegacijos Paryžiuje pirmininkas.
Neveltui šiai knygai įvadą yra parašęs Lietuvos diplomatijos šefas dr. Stasys Bačkis, atkreipdamas dėmesį į plačius autoriaus sugebėjimus ir jo užimamas centrines pozicijas lemtingais Lietuvos tragedijos metais. Teisingai savo įvade dr. Bačkis pabrėžia: "Esu tikras, kad kiekvienas Edv. Turausko-atsiminimų skaitytojas patirs daug naujų dalykų iš mūsų paskutinių nepriklausomybės metų ir bus dėkingas, kad jų autorius pateikė daug informacijų".
