Lietuvių žiemos šventės

Arūno Vaicekausko monografija „Lietuvių žiemos šventės. Bendruomeninės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab.- XX a. pr." skirta papročio struktūrinės ir semantinės transformacijos problemai. Tokiu aspektu lietuvių kalendoriniai papročiai dar nebuvo nagrinėti. Žiemos laikotarpio kalendorinių apeigų kaita analizuojama XX s. pradžioje Lietuvos kaime įvykusių sociokultūrinių pokyčių fone, atskleidžiamos jų apeiginės desemantizacijos ir naujų funkcijų atsiradimo priežastys. Knygos autorius konstatuoja, kad XIX - XX šimtmečių sankirtoje dauguma knygoje aptariamų kalendorinių apeigų funkcionavo bendruomeninių agrarinių ritualų pavidalu, tačiau XX amžiaus pradžioje suirus bendruomeninei kaimo struktūrai, agrarinė magija palaipsniui užleido vietą bendram kaimo pasilinksminimui.