Knygoje pateikti keturi straipsniai, kuriuose nagrinėjamos kai kurios archeologijos problemos: archeologinių liekanų panaudos tikslai ir priemonės, užsienio šalių patirtis ir tai, kaip tenykščių archeologijos mokslo vystymosi tendencijų kontekste atrodo Lietuvos archeologijos nueitas kelias, analizuojama jos dabartinė padėtis ne tik akademinėje, bet ir socialinėje terpėje, taip pat Vilniaus, kaip istorinio miesto, paveldosaugos raida ir dabartinės problemos, apžvelgiama Vakarų valstybių istorinių miestų paveldotvarkos ir paveldonaudos patirtis. Aptariami rekonstrukcijų šiuolaikinėje tradicionalistinėje architektūroje ir archeologijoje bruožai, analizuojamas šiuolaikinės medinės statybos ir tradicionalizmo santykis, svarstomos viduramžių Vilniaus medinių pastatų rekonstravimo galimybės. Išsamiai analizuojama puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje, pateikiami laboratoriškai ištirtų šio laikotarpio archeologinės buitinės keramikos pavyzdžių tyrimų duomenys, nuodugniai aprašomi Puškarnės priemiesčio šlako tyrimai, radinių išvaizda ir makrostruktūra, cheminės ir fizinės sudėties bei mikrostruktūros tyrimai. Atskiruose straipsniuose pateikiama istorinė akmenų krosnių plėtotės apžvalga, aprašoma Vilniuje rastų krosnių būklė radimo metu, pateikiamos išvados apie kiekvieną analizuojamą krosnį, apžvelgiama Trakų viduramžių keramika ir puodininkystė.