Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija (1994-1990)
Istoriko ir rašytojo Tomo Vaisetos knyga „Vasarnamis. Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1944–1990“ atskleidžia po mitų, paslapčių ir sovietinių stereotipų skraiste slypintį psichiatrijos ligoninės gyvenimą ir griauna įsisenėjusias nuostatas apie pacientus bei psichikos ligas.
Knyga „Vasarnamis“ – tai ir monografija, ir pirmąkart girdimas balsas tų, kurie leido laiką ligoninėje, iki šiol vadinamoje tiesiog Vasaros 5. Autorius pastebi, kad vis dar itin gajus požiūris į šią ir panašias gydymo įstaigas kaip į „durnynus“, o į pacientus – kaip „durnius“.
T. Vaiseta ėmėsi sunkaus ir reikalingo darbo – jis analizuoja Vilniaus psichiatrijos ligoninės istoriją, pasakoja apie psichiatriją sovietmečiu (1944–1990) ir nagrinėja ligoninės darbą. Kokie gydymo metodai buvo taikomi pacientams? Kaip ir kada tie metodai keitėsi, nuo ko tai priklausė?
„Vasarnamyje“ ne tik pateikiami istoriniais dokumentais paremti faktai, bet ir pasakojama apie ligoninės gyvenimą, naudojantis iki šiol niekur neviešintais šaltiniais. Autorius pasitelkia ligoninės pacientų ir jų šeimų skundus, kalbina buvusius pacientus, gydytojus. Tai ne tik mokslinis, istorinis darbas, bet ir išskirtinis tyrimas, prisidėsiantis keičiant lietuvių požiūrį į psichikos sveikatą ir gydantis šios negalios sukurtas stigmas.
