VIENUOLYNŲ BIBLIOTEKOS LIETUVOJE 1795-1864 M.

Užsitęsusiai modernios lietuvių tautos raidai ir identiteto sklaidai turėjo didelės įtakos kultūros tipas, kurį vadiname „LDK knygos kultūra“. Šiame darbe knygos kultūros aspektu nagrinėjama kokią socialinių, kultūrinių ir religinių institucijų visumą, ištakomis siekiančią Švietimo, Baroko ir net Viduramžių epochas, sudarė vienuolynų bibliotekos.
Monografijoje siekta nustatyti, kiek ir kaip vienuolynų bibliotekos (jose esantys knygų rinkiniai) reprezentavo LDK kultūrinę tradiciją ir bibliotekininkystės teorinę mintį carinės politikos sąlygomis. Kartu šiuo tyrimu koreguojamas vienuolijų, lenkiškos kultūros nešėjų, įvaizdis ir atliekama skaitymo kultūros rekonstrukcija XIX a. Lietuvos visuomenės segmente.
(Nėra pirmų dviejų lapų)