1409–1411 m. Didysis karas ir jo kulminacija – Žalgirio mūšis – kilo tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Kryžiuočių ordino dėl jo kolonijinės ekspansijos į Rytus ir siekio užvaldyti Žemaitiją. Sąjungininkų pergalė Žalgirio lauke, netoli kryžiuočių sostinės Marienburgo, lėmė tai, kad Žemaitija buvo pripažinta Lietuvai. Žalgirio mūšis buvo katastrofa Ordinui, nužymėjusi jo ekspansijos pabaigą ir žlugimo pradžią. Kautynės pakeitė jėgų santykį Vidurio ir Rytų Europoje. Romos popiežius ir Šventosios Romos imperatorius, kaip Europos universaliosios jėgos, tolesnę katalikiškos Europos plėtrą į Rytus numatė per Lenkijos ir Lietuvos valstybę.