Knyga "Žemaitijos krikštas. Christianizacijos procesas XV–XVII amžiuje" skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindinė problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykinė krikšto samprata, kiti proceso pabaigą mato net XVIII–XIX a. Ši problema sprendžiama pirmiausia teoriniu lygmeniu, perimant iš Vakarų istoriografijos sąvoką „konversija“, taikomą tiek christianizacijos politinių permainų laikotarpiui („oficialioji konversija“), tiek visuomenės virsmo iš pagoniškos į krikščionišką epochai (konversija plačiąja prasme).