Iki IV a. pab. žiemgaliai, („archeologiniai“) žemaičiai, sėliai ir latgaliai priklausė vienai kultūrinei sričiai. V a. Lielupės baseine susidarė atskira žiemgalių gentis. Jų teritorija vakaruose siekė Ventos upę, šiaurėje – Baltijos jūrą vakariau Lielupės žiočių, rytuose – Lėvenį ir Mūšos upės baseinu pietinėje dalyje pasiekė dabartinių Šiaulių ir Panevėžio rajonų šiaurines ribas. Jiems priklausė Lietuvos Žagarės, Pakruojo, Pasvalio, Linkuvos ir Joniškio apylinkės. Turinys: Žiemgala iki kryžiaus žygių pradžios. Rygos įkūrimas - lūžis Žiemgalos istorijoje. Vakarų Žiemgalos kunigaikštis Viestartas. Vokiečių nukariauta Žiemgala 1251-1259 metais. 1259-1272 m. žiemgalių sukilimas. Žiemgala antrą kartą vokiečių valdžioje 19272-1279 metais. 1279-1290 m. Žiemgalos karas. Lietuvos ir Latvijos pasienio situacijos susiklostymas. Pabaigos žodis. Nuorodos. Panaudoti šaltiniai ir literatūra. Priedas. Normundas Jerumas. Kryžiuočių pėdsakais po Vakarų Žiemgalos piliakalnius.