Negerai, nezmoniskai sutvarkytas tu, musu pasauli; nestiprus, pernelyg plonas ir greitai plystantis tavo padorus drabuzis. O zveriskumo sekla musmyse- gaji, taip ir neiveikiama, greit suvesinti.
Pakanka atsisukti i savo tevu , proseneliu praeiti, pakanka aplinkui placiau apsidairyti- tiek ir tematysi ramaus, giedro gyvenimo- vieni karai,deginimai, barbariski griovimai, nesibaigiancios kancios, kapai, asaros; kitasyk ir sunku besuprasti, kaip tokioje maisalyneje dar is viso islieka tokia trapi ir taip brangiai kainuojanti gyvybe...