Bedievė

Ajana Hirsi Ali pasaulio visuomenės dėmesio susilaukė po to, kai 2004 metais islamo radikalas nušovė olandų kino režisierių Teo van Gogą ir peiliu prie jo krūtinės prismeigėlaišką, skirtą Ajanai, kuriame Vakarams paskelbė šventąjį karą, o jai – mirties nuosprendį.

Gimusi Somalyje ir itin griežtai auklėta giliai tikinčių musulmonų šeimoje, Ajana Hirsi Ali išgyveno gniuždančią Somalį valdžiusio tirono priespaudą, pilietinių karų siaubus, luošinantį apipjaustymą, žiaurią prievartą ir smurtą šeimoje, paauglystėje buvo įviliota į Musulmonų brolijos pinkles. Tačiau priverstinai tekinama už nemylimo žmogaus ji ryžosi bėgti iš Afrikos į Europą. Gavusi Olandijos pilietybę, baigė politikos mokslus ir įsijungė į Olandijos politinį gyvenimą. Moteris daug nuveikė kovodama už musulmonių moterų teises ir kviesdama islamo išpažinėjus sukti didesnės demokratijos keliu.

Nuolat bauginama ir persekiojama islamo radikalų, moteris buvo priversta emigruoti į JAV.

Ajanos Hirsi Ali gyvybei gresia nuolatinis pavojus, tačiau ji nepaliauja liudyti savo tiesos ir kovoti už moterų teises islamo pasaulyje.

Ši knyga – tai jaudinanti vieno gyvenimo istorija. Kartu tai ir kiek netikėtas žvilgsnis į islamo religiją.

„Ajana Hirsi Ali patyrė luošinantį apipjaustymą, pilietinio karo žiaurumus, buvo per jėgą ištekinta, jai nuolat grasinama mirtimi, tačiau niekas nesugebėjo jai sutrukdyti skelbti pasauliui tiesą. (...) Šios moters atsiminimų knygoje kiek netikėtu žvilgsniu pažiūrima į islamo religiją ir teigiama, jog bet kuris tikėjimas, pažeidžiantis žmogaus teises, yra nepriimtinas. Šią knygą privalu perskaityti kiekvienam.“

Sunshine Coast Daily