Ne šio pasaulio, bet šiame – taip galima apibūdinti rašytoją Gintarę Adomaitytę ir jos knygą ,,Upeivė“. Ši knyga sudaryta iš trijų savaip giminingų dalių tarsi upių, sutekančių į vieną ežerą.
Apysaka ,,Upeivė“ stebina netikėtais siužeto vingiais, realybės ir išmonės jungtimi, žaismingu stiliumi, romantikos pojūčiu. Svarbiausias apysakos akcentas – menininko lemtis, ištikimybė savo principams.
,,Rašomųjų mašinėlių metas“ – dvylika trumpų novelių. Kiekvienoje jų – talpus pasaulis. Kauno Žaliakalnio paleistuvė, Vilniaus pakraščių ar naujųjų kvartalų gyventojai, pajūrio smuklės tarnaitė Ana Liza, šokių mokytojas, samdoma laiškų rašytoja – visi jie keistuoliai, žūtbūt siekiantys gyventi savą, o ne primestą gyvenimą.
,,Nuo geležinkelio tilto“ – septynių esė ciklas, kuriame autorė prisimena jai svarbius žmones ir lemtingas vietas.
Gintarė Adomaitytė (g.1957) – rašytoja, žurnalistė, knygų suaugusiesiems ir vaikams autorė, literatūrinių premijų laureatė.
,,Upeivė“ – rašytojos, žurnalistės Gintarės Adomaitytės knyga. Ją sudaro trys dalys: apysaka, novelės ir eseistika. Knygoje aprašoma Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų atmosfera, dairomasi po Švediją, Italiją ir kitas šalis, svarstoma apie urbanistikos ir gamtos santykį, atskleidžiami žmogaus lemties paradoksai.