Vienas klasiškiausių Portugalijos rašytojų, Nobelio premijos laureatas José Saramago (1922–2010) kuria visuomenės, apimtos „baltojo aklumo" epidemijos, distopiją. Netrukus kiekvienas pajus, kas iš tiesų yra kas ir kur slypi savasties, žmogiškumo ribos: „Galbūt tik aklųjų pasaulyje daiktai taps tuo, kas jie yra iš tikrųjų."
„Šie aklieji turėjo vieną pranašumą, galima jį vadinti šviesos iliuzija. Jiems iš tiesų nebuvo skirtumo, naktis ar diena, pirmi aušros spinduliai ar vakaro sutemos, ankstyvo ryto tyla ar šurmuliuojanti popietė, juos amžinai supo akinama baltuma, lyg saulės šviesa pro rūką. Dėl to aklumas buvo ne skendėjimas banalioje tamsoje, o gyvenimas dangiškame švytėjime."