Rasiomono vartai

Riunoskė Akutagava gimė, kai tėvas buvo 42, o motina 33 metų. Kad tokio amžiaus žmonės susilauktų naujagimių, Japonijoje nepriimta. Todėl tėvai suvaidino, kad gimęs vaikas yra pamestinukas ir atidavė jį auklėti vyresnei motinos seseriai. Jį įsūnijo bevaikė dėdės šeima – Akutagava Mitiaki. Tikroji Riunoskė motina netrukus mirė. Ši skaudi ir šiurpi netektis persekiojo rašytoją visą gyvenimą – jis dažnai galvodavo apie savo dvasines kančias ir bijojo, kad jį gali ištikti tokia pat lemtis.
Pastebėta, kad rašytojas linkęs vaizduoti ne dabartį, o tuos laikus, kai Japonijos salų gyventojai buvo ištikti kokios nors visuomeninės – istorinės krizės.
R. Akutagava savo novelėmis tarsi gvildena tolimas praeities problemas, nagrinėja seniai istorijos pamirštus įvykius. Tačiau jis pats yra visiškai kitokios nuomonės: „Siela tiek buvusio, tiek dabartinio žmogaus turi daug bendro. Tai ir yra esmė.“. Dėl to žilojoje Japonijos senovėje rašytojas ieškojo ir visada surasdavo šiandieniniam žmogui tinkančių poelgių, minčių ir psichologinių niuansų. R. Akutagavos novelės trumpos ir tai susiję su ilgaamžėmis Japonijos žodinės kūrybos ištakomis.
R. Akutagavos kūrybai būdingas ironiškas pasakotojo tonas, švelnus humoras. Kalba lakoniška, jis keliais žodžiais gali nupiešti visą vaizduojamą paveikslą ar siužetą. Iš karto pagauna įvykio esmę ir jo istorinę priklausomybę.