Pirmąjį lietuvišką romaną V. Pietaris pradėjo rašyti 1900 m. vasarą. Jame vaizduojama Lietuva XIII amžiuje. Rašytojo siekis – pateikti paveikslą, kaip XIII amžiaus Lietuva atrodo jo vaizduotėje. Kūrinys patraukliai pasakoja apie vieningos Lietuvos valstybės formavimąsi kovojant su klastingu Voluinės kunigaikščiu Romanu bei jo sąjungininku Lietuvoje Algimanto dėde Aršiuoju, vedusiu svetimtautę, priėmusiu stačiatikių tikėjimą.
V. Pietario rašomame kūrinyje, kaip ir kituose romantikų romanuose, senovės Lietuva vaizduojama kaip laisvas kraštas: čia nėra baudžiavos, po kunigaikščio Algimanto pergalės tarp žmonių įsigali santarvė ir meilė.