Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kaunas minimas 1361 –aisiais, Kryžiuočių ordinui ruošiantis pulti Kauno pilį.
Per tuos daugiau nei 600 metų kaunas plėtėsi, keitėsi jo ribos, gausėjo urbanizacijos ženklų, formavosi savitas miesto architektūrinis vaizdas, augo bendruomenė su savo mentalitetu ir papročiais, kūrėsi mokslo institucijos, miesto infrastruktūra.
Nepriklausomybės metais Kaunas, kaip laikinoji sostinė, atliko išskirtinį vaidmenį Lietuvos valstybingumo istorijoje: čia rezidavo pirmieji valstybės prezidentai, dirbo ministerijos, veikė centriniai Lietuvos bankai, kūrėsi pirmosios lietuviškos aukštojo mokslo institucijos.
Šiam nepaprastam miestui, jo dramatiškai istorijai, jo šviesuoliams ir naujosios Lietuvos pagrindus dėjusiam tarpukario elitui, išblaškytam karo ir pražuvusiam per okupacijas, ir skiriama ši knyga.