Trispalvė Iljičiui
Žinomo išeivijos rašytojo, atominės energetikos profesoriaus Kazio Almeno savito stiliaus, autentiškais įvykiais paremtas detektyvas, kurio pagrindinis veikėjas – Kauno miesto Požėlos rajono milicijos leitenantas Donatas Vėbra. Romano „Trispalvė Iljičiui“ veiksmas vyksta 1988 metų birželio–spalio mėnesiais, istoriniu išsilaisvinimo laikotarpiu, kai pirmąsyk suplevėsavo trispalvė. Idealistinių nuostatų tiesos ieškotojas vyresnysis milicijos leitenantas Vėbra susiduria su naujais iššūkiais: pirmosios laisvės aušrų demonstracijos metu Kaune po sunkvežimio ratais žūsta žmogus. Ar tai provokacija, ar nelaimingas atsitikimas, ar savižudybė? Tiriamos bylos saitai pavojingai driekiasi link niūraus saugumo pastato Laisvės alėjos gale, į sovietų karines struktūras, o vėliau – į Norilsko lagerius, kur, pasirodo, vyko kelis mėnesius trukęs kalinių sukilimas... Kartu su atgimstančia tautos dvasia kyla ir padugnės, nusikaltėliai, ryškėja nelegali veikla (perpardavinėjimai, pogrindiniai „fabrikėliai“ etc.), pamažu keičiasi ir valdininkija, darosi rafinuotesnė, ieško naujų prisitaikymo būdų. Visą to sudėtingo laiko panoramą rašytojas piešia taikliais štrichais, gyvu, vaizdingu žodžiu, nevengdamas realistinių detalių, grubaus žargono ar rusiškų keiksmažodžių. Prityręs romanistas, pastabia akimi užfiksavęs, regis, daugiau ir ryškesnių, mums kartais neįprastų, lyg ir nepastebėtų nesenos istorinės tikrovės apraiškų, kuria išties intriguojantį siužetą. Negalima nesižavėti traukte traukiančio pasakojimo sodrumu, savita stilistika, su tarpais prasismelkiančia atlaidžia ironija ar kritiška gaida. Knyga teikia ne tik skaitymo malonumą, bet ir atveria akis į neseną mūsų praeitį, regimą truputį kitu išeivijos lietuvio rakursu, ir svariai papildo jos suvokimą. Romanas prasmingai tęsia pradėtą aktualių kūrinių ciklą, jis įdomus ir vyresnei žmonių kartai, ir jaunimui, skatina nepamiršti istorijos pamokų, ypač svarbių politinių ir karinių įtampų kupiname mūsų dienų kontekste.
