Romane atsispindi jaunos prancūzų rašytojos mėgstamos temos – beatodairiška meilė ir jos iliuzijos, aistros ir iškrypimo neatsiejamumas.
Gyvsidabris. Saloje, nepatraukliu pavadinimu Mirties Pasienis, gyvena senis Kapitonas, jauna panelė Hazelė ir keli tarnai. Jie gyvena prabangoje, bet viso saloje nėra nė vieno... veidrodžio. Jokio inkrustuoto baldo ar lakuoto daikčiuko. Net arbatą Hazelė geria tik su pienu. Ir tik dėl to, kad ji nepamatytų savo veido. Susirgus Hazelei, į salą pakviečiama slaugytoja Fransuaza. Ji netrukus viską supranta (mes tai suprasime negreit) ir slapta pradeda daužyti termometrus, kad iš surinkto gyvsidabrio padarytų veidrodį. Beje, yra dvi romano pabaigos. Pribloškiančios abi...