"Anuokart prie uosto" - literatūrine forma ir "šišioniškių" kalba autoriaus aprašomi nusidavimai, vykę 1932-1939 metais autonominiame mieste - Klaipėdoje / Memel, kur palengva kaupėsi tautinė ir politinė priešprieša tarp ten gyvenusių lietuvininkų, šišioniškių ir memelenderių. Pagrindiniai knygos veikėjai - paauglys Endris, jo tėvas - siuvėjas Jokūbas, bei Endrio draugai - Ansas, Bolius ir kt. Vienas - didlietuvis, antras - lietuvninks, trečias - šišioniškis. Vaikiai auga šalia uosto ir pravardžiuojami "uosto žvirbliais", nors save vadina "byčais". Jie - dideli nenuoramos, nuolat krečia išdaigas, pridirba eibių... Jie žaidžia ir pešasi, jie meluoja ir vagiliauja, jiems nuolat nusiduoda tai linksmi, tai ašaringi nutikimai. O istorijos ratas sukasi...