"Apšviestoji" - tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas,- o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai,- T.Westover sukūrė meistrišką, brandų, universalų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmiausiai ne ką kitą, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti.
T.Westover pirmąkart į mokslo įstaigą įžengė būdama septyniolikos. Gimusi survivalistų šeimoje kalnuose ji nuo mažens ruošėsi pasaulio pabaigai. Vasaromis talkindavo motinai, pribuvėjai,- rinkdavo žoleles, o žiemomis padėdavo tėvui rūšiuoti metalo laužą.
Taros tėvas nepasitikėjo medicina, todėl mergaitė akyse nematė nė vieno gydytojo ar slaugės. Žaizdos būdavo gydomos namuose vaistažolėmis. Šeima gyveno atsiribojusi nuo visuomenės - nebuvo nieko, kas pasirūpintų vaikų mokslais.
Vis dėlto vienam Taros broliui sugebėjus įstoti į koledžą ir papasakojus apie anapus kalnų plytintį pasaulį, ji apsisprendė pakeisti savo gyvenimą. Mergina pradėjo mokytis savarankiškai ir galiausiai buvo priimta į Brigano Jango universitetą. Čia pirmą kartą išgirdo apie tokius dalykus kaip Holokaustas ir Pilietinių teisių judėjimas. Žinių troškimas ją visiškai pakeitė ir nuvedė toli už vandenyno - į Harvardo ir Kembridžo universitetus.