Arklienos kumpis

Vienas kampas šiek tiek pasitrynęs


Literatūros chuligano Charles Bukowski romanas „Arklienos kumpis“ – iš dalies autobiografinis kūrinys, kuriame legendinis Bukas ir vėl provokuoja nuogu atvirumu bei sarkazmu.

„Arklienos kumpis“ – nepagražintas Didžiosios depresijos Amerikoje portretas ir pirmojo asmens pasakojamas apie Henrį Činaskį paauglystėje. Šį veikėją sutinkame daugelyje autoriaus romanų. Tai nuolatinis Charles Bukowski alter ego. Veiksmas vyksta Los Andžele, kur ir užaugo autorius, tačiau daug dėmesio rašytojas skiria ne pačiam miestui, o margiems jo gyventojams.

Autorius rašo apie ilgus ir vienišus Henrio Činaskio jaunystės metus, spuoguoto jaunuolio vargus vidurinėse mokyklose, paauglystės atradimus bei praradimus, alkoholį ir moteris.

Disfunkcinė šeima, nuolatinis tėvo mušimas, motinos abejingumas, vienatvė, skurdas, patyčios mokykloje, problemos su bendraamžiais, beisbolo treniruotės, muštynės su tokiais pat nevykėliais, seksualinė frustracija – visa tai Henrio kasdienybė, atvedusi jį link ilgos ir sėkmingos alkoholiko karjeros.

Skaitydami šią knygą piktinsitės, liūdėsite, užjausite ir nekęsite. Toks yra Charles Bukowski. Ir nors romanas neturi aiškaus siužeto, jis puikiai perteikia, ką visuomenė padaro su tais, kurie nepritampa. Autoriaus knygos persmelktos cinizmu, susvetimėjimo jausmu, absurdu, nihilizmu, įprastų normų atmetimu, vienatve.

„Arklienos kumpis“ – ketvirtas rašytojo romanas, pirmą kartą išleistas 1982-ais metais. Kritikai knygą laiko vienu brandžiausių Charles Bukowski kūriniu. Romane liečiami tėvų, vaikų ir ekonominių aplinkybių santykiai, visuomenės vertybių paviršutiniškumas, asmens ir sistemos konfliktai bei transformuojanti literatūros jėga, atsiskleidžianti, kai Henris paguodą randa vietinėje bibliotekoje, o tokie autoriai kaip Dostojevskis, Hemingvėjus ar Fante padeda susikurti jo asmenybės pagrindą.