Atsarginis pasaulis

Kartais jis pakeldavo akis ir susidurdavo su mano žvilgsniu, ir kažkas iš jo atsiskyrimo tapdavo sava. Mane apimdavo keisčiausias atsisiejimo, beveik neištikimybės jausmas: net ten, tarp dalykų, kuriuos mėgau labiausiai, jis sugebėdavo priversti mane abejoti ir atsiskleisti manyje tam, kas šiaip buvo paslėpta.

Rachel Cusk (Reičel Kask, g. 1967 m.) – Anglijoje gyvenanti kanadiečių kilmės rašytoja, 11 romanų autorė, tarptautiniu mastu pripažinta dėl drąsios, autobiografiškos, romano žanro konvencijas laužančios prozos. Vėlyvąją rašytojos kūrybą The Observer pavadino XXI amžiaus anglų literatūros orientyru. 2021 m. Bookerio premijai nominuota knyga „Atsarginis pasaulis“ – pirmasis rašytojos kūrinys lietuvių kalba..

Pirmą kartą išvydusi dailininko L paveikslus, jauna rašytoja M pajuto iki tol nepatirtą laisvės pojūtį, paskatinusį ją palikti laimės neteikiantį šeiminį gyvenimą. Nuo lemtingo pavasario prabėgo 15 metų. M sukūrė naują šeimą ir apsigyveno atokioje, įstabaus grožio vietovėje. Vis dėlto, leisdama dienas su menui abejingu vyru ir senas nuoskaudas besinešiojančia dukra, moteris niekaip negali pamiršti tąkart ją sukrėtusių paveikslų ir ryžtasi pasikviesti L į savo svečių namus. Tačiau niekas negalėjo numatyti, jog L vizitas, turėjęs paskatinti jos meninį proveržį, virs painia kova dėl galios ir negrįžtamai pakeis visos šeimos santykius. M netruks įsitikinti, jog išsivaduoti iš skvarbaus menininko žvilgsnio kur kas sunkiau, nei į jį patekti.

Tai romanas apie moterį, ieškančią laisvės įpareigojančiuose žmonos, motinos ir menininkės vaidmenyse. Moterį, nuolat svyruojančią tarp ramybės siekio ir noro griauti pastovias kasdienybės struktūras. Trys poros, du šalia stovintys namai ir viena ilga, troški vasara, iškelsianti į paviršių nepatogiausius, ilgai slopintus namų gyventojų jausmus.

„Niekada neapsiriksi, jog skaitai būtent Rachel Cusk prozos puslapius. Jos knygų pasakotojai atkakliai, net šaltakraujiškai tampo už esminių būties virvučių. Kiekvieną emociją jie analizuoja tartum pirmą kartą pajutę.“ – The New York Times