Tai vienas žymiausių žmonijos laimėjimų literatūros srityje, sukurtas apie 1200-1210 m. Čia gausu mitologinių elementų, liaudies pasakų motyvų, tačiau ir konkreti istorinė tikrovė, visų pirma tautų kraustymosi laikotarpis, taip pat paliko pėdsakų. Apskritai poemoje, apibendrinančioje tūkstantmečio tautų istoriją, labai ryški pagoniškoji pasaulėjauta. Nors jau įsigalėjusi krikščionybė, tačiau nauojosios religijos sluoksnis dar labai paviršutiniškas: riteriai elgiasi pagoniškai, juose, pasak J.V.Gėtės, nematyti "jokių vienos valdančios dievybės" pėdsakų.