Pasakojimas apie Tryščaną

Šioje knygoje pirmą kartą lietuvių kalba publikuojamas rankraštinis viduramžių romano apie Tristaną ir Izoldą variantas, kurio senąja gudų kalba parašytas rankraštinis originalas funkcionavo XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Tokie šio seno teksto leidimai išvydo dienos šviesą italų, anglų, serbų bei kitomis kalbomis, tad ne mažiau svarbu atrodytų jį išleisti Lietuvoje.
Šio "Pasakojimo apie riterį Tryščaną" rankraštis, rastas Poznanės viešosios (Raczynskių) bibliotekos rankraštyne, įrištas sykiu su kitais rankraštiniais pasakojimais, buvo pradėtas tyrinėti jau palyginti seniai - XIX amžiaus pabaigoje. Tekstas rašytas senąja gudų kalba, labai panašia į tą, kuri buvo vartojama LDK juridiniuose dokumentuose bei raštvedyboje. Tyrinėtojų nuomone, tai vertimas iš nežinomo serbiško rankraščio (ką netiesiogiai patvirtintų ir pirmoji knygos eilutė "Pradedu sakmę apie serbų knygų riterius..."), kuris savo ruožtu buvo parašytas remiantis itališku šaltiniu.
Iš viso žinoma apie dešimt panašaus turinio rankraštinių romanų - daugiausia vertimų iš skirtingų šaltinių į senąją gudų kalbą, - o jų sukūrimas datuotinas XIV-XVII amžiumi. Taigi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje greta istoriografinių bei juridinių dokumentų buvo kuriama ir visavertė grožinė literatūra senąja gudų kalba. Tai vienas įdomiausių buvusios daugiakultūrės valstybės aspektų, iki šiol gal mažai akcentuotas LDK kultūrinio palikimo tyrinėtojų.
Publikuojamas "Pasakojimas apie riterį Tryščaną" įdomus tuo, kad liudija renesansinės LDK kultūros sąsajas su tuometinės Vakarų Europos literatūriniu kontekstu. Be to, specialistai laiko jį vėliausia ir galbūt egzotiškiausią žinomo romano versija. "Pasakojimo" tekstas susideda tarsi iš dviejų dalių, kurios priklauso skirtingų perrašinėtojų plunksnai. Pirmojoje apytikriai sekama kanoniniais intrigos vingiais, o štai antroji neturi atitikmenų jokiuose šaltiniuose ir gali būti laikoma kone originaliu lokaliniu kūriniu. Laiko antspaudą jaučiame susidurdami su viduramžiškiems tekstams nebūdingais burleskos bei parodijos elementais, vaizduojamos situacijos kartais primena Cervanteso epochai būdingą nuotaiką.
Šia publikacija siekta padaryti lengviau prieinamą specialistams bei tyrinėtojams originalų gudiškąjį tekstą ir sykiu išvertus jį į lietuvių kalbą pristatyti "Pasakojimą apie riterį Tryščaną" plačiajai auditorijai.