Siužeta siulau nušauti
Prisipažinsiu - tai buvo pirmas po ilgo laiko mano perskaitytas romanas. Ir dar lietuvių autorių. Penkių lietuvių autorių. Prieš pora metų lietuvių kilmės plunksnos broliams buvau pasakius griežtą ne. Ir nors skaitydama buvau gana maloniai nustebinta, tačiau vis tiek manau, kad Lietuvoj "nemėmiškos nostalgijos" nebūna. Kaip rašo G.Radvilavičiūtė "intensyviam veiksmui skirtos, bet apleistos vietos kelia liūdesį ir šizofrenišką nerimą".
Bent jau G.Radvilavičiūtės novelę "Rudeniniai žmonės" rekomenduočiau perskaityt visiems, svetainės pradžioje paspaudusiems ant rudeninės nuotaikos. Galiu pažadėti, kad būsit maloniai/nemaloniai nustebę... Viskas jums ir apie jus. Verčiant knygos lapus dažnai atrodo, lyg skaitytum ištraukas iš vakarykščio "Lietuvos Ryto", svečiuose užsidarius vonioje "rytum" netikėtai rastą dienoraštį ar stovėtum ant plačiai pravertų durų slenksčio ir stebėtum, kaip kažkas mylisi. Kažin kodėl man susidarė įspūdis, kad lietuviai nemoka būti erotiški – tik mėmiškai nostalgiški ar vulgariai pornografiški. Romanas pilnas jausmų, bet jie tarsi perkelti po G.Radvilavičiūtės minimu stiklo kupolu. Gal taip ir idomiau... Ne viskas turi būti paduota ant lėkštutės. Kiekvienas atrasime tai, ka norėsim: ir knygoje, ir savyje. Jei tik surizikuosime ieškot. Kaip rašo S. Geda, "sielvartauju, kad pasaulis sukurtas būtent taip. Sutrukdykite man."
Kažką sau tikrai ras akibrokštais ir iššūkiais konservatyviąjai visuomenei mintantys piliečiai – knyga pilna "nardymo po savo šiukšlių konteinerius, gėdos, savęs pažeminimo, kuris teikia iki šiol nepatirtą beveik erotinį malonumą." Tai vis S.Parulskis. Drąsu? O jeigu dar
pridursiu, jog, pagal ji, "abortas yra viena iš esminių žmogaus pagaminamų šiukšlių"...
Kaip pratarmėje rašė S.Geda "iš principo tai juk gali egzistuoti toks daiktas: romanas, kurį rašo penki autoriai, beveik net nesusitarę..." ir kiek vėliau pridūrė – “patys esame personažai!”. Būtent čia ir prasideda taip vadinamas romanas. Tik jau ne penkių autorių, o kiekvieno iš skaitytojų. Romanas pilnas nuorodų, citatų ir kažkieno kito kūrinių interpretacijų. Turbūt daug skaitantiems ir sekantiems lietuvių autorių kūrybą didžioji dauguma novelių pasirodys jau kažkur skaitytos. Šis rinkinukas padės atkreipti dėmesį į dar nepastebėtas detales, o kartais net privers įvertint vieną ar kitą autorių iš kito taško.
Siužetą siūlome sušauti.... Tik įpusėjus knygą supratau kodėl. Skaitydama radau gal milijoną smulkesnių ar stambesnių siužeto linijų. Ir juos visus "nušoviau", nes nenorėjau būti "jaukas, gundantis (pa) tirties banginį." Tik nepradėkite skaityti knygos nuo S.Gedos pratarmės. Po jos nesąmoningai ieškodama vadinamos vidinės teksto erotikos ir aplinkos erotiškumo pastebėjau, kad pasiduodu S. Parulskio provokacijoms ir mintyse žaviuosi vynuoginių sraigių aktais, spėliodama, kiek laiko gali trukti jų orgazmas (ir apskritai ar jos jį jaučia), kad masturbavimasis viešbučiuose tampa kažkuo daugiau nei purvinom paklodėm ir staugiančiu vienišumu.
