Romano pagrindą sudaro 1942-1943 metų badas, nusiaubęs visą Indiją ir ypač skaudžiai Bengaliją. 1973 metais Bengalijoje badi mirė kone du milijonai žmonių. Kaip galėjo atsitikti, kad tokią turtingą šalį, kur taip derlinga žemė, darbštūs žmonės, ištiko tokia tragedija? 1942 - 1943 metų badas Indijos gyventojus užklupo ne kaip stichinė nelaimė, nors šiaip kaip tik ir mėgino teisintis Anglijos vyriausybė. Tai buvo anglų kolonijinio viešpatavimo Indijoje rezultatas. Kolonizatoriai žiūrėjo tik savo pelno, o vietinių gyventojų gerovė jiems nerūpėjo. Tad ir nenuostabu, kad šalyje tiek daug skurdo. Primityviai tvarkomas žemės ūkis negalėjo duoti šaliai pakankamai maisto. Jei taikos metais Indija įsiveždavo ryžių iš Birmos, tai, japonams užgrobus Birmą, šis šaltinis buvo atkirstas. Daug pajūrio gyventojų anglų karinė vadovybė iškeldino strateginiais sumetimais, o be to, 1972 metų ruduo Bengalijoje buvo nederlingas. Ir štai didžiulės minios benamių valstiečių, ieškodami maisto, ėmė traukti į miestus, ypač į Kalkutą. Badas palietė ir kitas Indijos provincijas - tuo metu visoje šalyje badavo daugiau kaip šimtas milijonų žmonių.