Poeto Gintauto Dabrišiaus eilėraščių rinkinyje – „Baltas iš manęs" susitelkiama, regis, j tokias įprastas temas, kaip ars poetica, gamtos ir žmogaus santykis, namai. Tačiau šios problemos gvildenamos itin savitai, su šiam autoriui būdingu paprastumu, atskleidžiančiu mūsų pasaulio keistumą ir paradoksą. G. Dabrišius siūlo skaitytojui į tikrovę žvelgti ne instrumentiškai, bet įvairius reiškinius suvokti kaip lygiaverčius stebėtojus: mes ne tik stebime, bet ir esame stebimi. Atsiribodamas nuo išankstinio žinojimo naštos, poetas atveria spontaniško suvokimo gelmę ir žmogaus ryšio su gamta grožį. Miesto erdvės ir gamtos pasaulis G. Dabrišiaus poezijoje taikiai koegzistuoja, tad ir eilėraštis gali būti kaip „lemputė", o eilutės plūduriuoti it „valtelės".