Raštai (VIII tomai)

Prozininkas, dramaturgas ir publicistas Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas) gimė 1909 m. balandžio 27 d. Rygoje. Po pirmojo Pasaulininio karo grįžo į Lietuvą, apsigyveno Puponyse, Kupiškio rajone. Vėliau persikėlė į Kauną.
1923 m. paskatintas Kazio Borutos pradėjo rašyti ir debiutavo apsakymų almanache „Darbas“. Pirmasis apsakymų rinkinys Savaitė prasideda gerai pasirodė 1940 metais.
1940-1941 m. J. Baltušis iškilo į pagrindinių sovietinės santvarkos rėmėjų gretas, dirbo radijo komitete, laikraštyje „Jaunasis valstietis“. Kurį laiką gyveno Maskvoje, dirbo Maskvos radijuje. Vėliau jau Lietuvoje pirmininkavo Lietuvos radijo komitetui, buvo žurnalo „Pergalė“ vyr. redaktorius, užėmė svarbius postus sovietinės valdžios oficiozinių organizacijų struktūrose. Išleido nemažai apsakymų rinkinių, populiariausi kūriniai – romanas Parduotos vasaros ir Sakmė apie Juzę.
Juozas Baltušis – sodrios kalbos, gyvo, įtaigaus pasakojimo talentas, tačiau daugiau ar mažiau deformuotas sociologinių ir politinių schemų. Į dabarties literatūrinę sąmonę laisvai įsijungia jo autobiografinės dilogijos Su kuo valgyta druska pirmoji dalis (1973). Tai autentiškas pasakojimas apie XX amžiaus pirmojo ketvirčio įvykius iš vaiko ir paauglio perspektyvos.
Rašytojas mirė 1991 metais vasario 4 d. Vilniuje.