Belaisvis

Trylikto amžiaus pradžioje įsibėgėja ilgiausias Europos karas, kuriam lemta beveik be pertraukos tęstis per du šimtus metų. Tai kryžiaus karas prieš baltų tautas; ilgiausiai užsitęsęs karas Europos istorijoje.

Šioje knygoje aprašoma Mežuotnės tvirtovės apgultis, vienas iš pradinių šio iki begalybės užsitęsusio karo susidūrimų. Jo metu tik dešimties metų Uvis, Žemaitijos Ventės rikio Žybarto sūnus, patenka į Rygos vyskupo kariuomenės nelaisvę. Jo gyvenimas staigiai ir žiauriai pasikeičia. Savimi, savo įgimtu pranašumu pasitikintis vaikas, tampa beteisis vergas. Per skaudžias patirtis jam tenka priprasti būti visų ujamam, išmokti būti nuolankiam. Palaipsniui jis išmoksta prieš tai jam nesuprantamą kalbą, pradeda susigaudyti priešiškoje aplinkoje, perprasti jos papročius.

Svarbus knygoje yra pats Rygos miestas. Tai tuo metu sparčiai besivystantis viduramžių miestas, jėga įterptas į baltų žemes, tačiau palaipsniui prie jų prisitaikantis. Uvis auga ir tvirtėja Rygos margaspalvio gyvenimo apsuptyje. Jau vėliau, jo jėgoms palaipsniui didėjant, jis gali pradėti atkovoti pasitikėjimą savimi ir viltį, kad kada nors pasiseks ištrūkti iš nelaisvės.