Blosholmo valdovė

Ledi ragana turi būti sudeginta.
Lietuvių skaitytojams gerai žinomas anglų nuotykių literatūros klasiko Henrio Raiderio Hagardo (1856-1925) vardas iš tokių romanų, kaip ''Karaliaus Saliamono kasyklos'', ''Kleopatra'', ''Gražioji Margarita'', ''Rytų perlas'', ''Faraonų belaisvis'', ''Aješa'', ''Montesumos duktė''. ''Blosholmo valdovė'' (1909) - istorinių nuotykių romanas, kuriame veiksmas vyksta Anglijoje XVI amžiuje, karaliaus-reformatoriaus Henriko VIII viešpatavimo laikais (vėliau tapusio vienu iš pasakos apie Mėlynbarzdį herojaus prototipu). Henrikas VIII pradėjo religinę reformą, kurios pasėkoje Anglija perėjo iš katalikybės į anglikonybę, nacionalinę protestantizmo formą, nutraukdama visus ryšius su popiežiumi. Tai sukėlė šalyje religinius neramumus, katalikų vienuolynai buvo apiplėšti ir sudeginti, jų žemės buvo konfiskuotos.
Romano veiksmas rutuliojasi tarp 1535 metų ir 1539 metų. Blosholmo pilies ir žemių savininkas, riteris seras Džonas Fotrelas, našlys ir girtuoklis gauna juodojo abato ispano Meldono, vienuolyno viršininko ir aršaus kataliko reikalavimą sugrąžinti padovanotas Džono seneliui vienuolyno žemes. Apimtas įniršio seras Džonas susikivirčija su abatu, ir ruošiasi į Londoną, ieškoti teisingumo karaliaus rūmuose. Žavingoji rusvaplaukė Džono duktė, ledi Saislė iš visų jėgų priešinasi tėvo planams išleisti ją už sukriošėlio lordo Despardo. Beturtis seras Kristoferis, Saislės mylimasis duoda žodį užmušti lordą Despardą, jei šis piršis ledi Saislei. Kelionės į Londoną metu seras Džonas patenka į abato suruoštą pasalą, kurioje nužudomas. Jaunoji mergaitė lieka vienintelė Blosholmo įpėdinė ir savo žmonių gynėja. Klastingasis abatas apsiskelbia ledi Saislės globėju. Tačiau jaunasis Kristoferis neketina taip lengvai atiduoti mylimosios į abato nagus..

Kieti viršeliai, 268 psl, vertė A. Šlikaitė ir J. Šalčiūnas.