Pagundų verpetas

Šis romanas nukelia mus į XIII a. Paryžių, kur klesti stambi prekyba ir smulkūs, meniški amatai, į kaimą, kvepiantį šienu ir medumi, tokį romantišką, žadinantį jausmus ir geidulius.
Jauniausia Briunelių duktė Mari, po motinos mirties neištvėrusi namuose ir be meilės ištekėjusi už Robero, tampa našle. Moteris turi du dievinamus vaikus, Vivjeną ir Odę, mėgstamą iliuminatorės amatą ir dėmesingą meilužį Komą Pereną. Tačiau mažoji Odė žiauriai pavydi motinos jos draugui, ir šiai nesiseka motiniškos meilės suderinti su potraukiu Komui. Negana to, šeimą užgriūva ir kitokios nelaimės. Viską stebint devynmetei Odei, ima suktis pagundų verpetas: pinigai, aistros, žiaurumas, neviltis, mirtis ir net šventumas...
Istorikė J. Bourin dar kartą įrodo, kad viduramžiai, kuriuos esame įpratę vadinti tamsybių epocha, nėra vien atsilikimo ir brutalumo sinonimas: ir tada gyveno šviesūs žmonės, buvo statomos katedros, kuriami meno šedevrai, trubadūrų dainos ir riterių romanai, steigiamos mokyklos ir universitetai.