Didžiausiais rašytojo nuopelnas - puikiai perteiktas kaimo žmonių gyvenimą knygoje - "Nežinomų artistų gyvenimas" (1984) gauta Žemaitės literatūrinė premija 1985 metais. Rašytojo kūryboje vyrauja kaimo tematika. Viena svarbiausių problemų – kaimiečio išėjimas į miestą, su tuo susijęs kartų konfliktas. Šios problematikos kūriniuose poetizuojami kaimo ar mažo miestelio senosios kartos žmonės, jaunoji karta įtraukiama į kaltės ir atgailos kolizijas. Šmėkšteli sovietmečio realijos (melioracija, prievartinis iškeldinimas į gyvenvietę), neretos pokario „klasių kovos“ reminiscencijos, dažniausiai pateikiamos vaiko žvilgsniu. Tęsiama epinio pasakojimo tradicija. Stilius lakoniškas, mėgstama situaciją apibūdinanti ar veikėją charakterizuojanti detalė. Siužeto pagrindu imamas krizinis žmogaus gyvenimo momentas, kuriame atsiskleidžia veikėjo vertybių sistema.