XIX a. anglų rašytojos romane su dideliu nuoširdumu vaizduojama našlaitės Džeinės Eir vaikystė atšiaurioje prieglaudoje, o vėliau jos gyvenimas aristokratų šeimoje, kur ji, būdama gyvernantė, moko turčių vaikus. Skaitytoją žavi nuoširdus pasakojimo tonas, taurūs veikėjų poelgiai. Autorė kupina užuojautos paprastiems žmonėms, kelia emancipacijos, intelektualinės pažangos idėjas.