Paukščių palydos

Poezija jam buvo tas saldus jausmas, kuris nugalėdavo kasdienybės rutiną, į eilėraštį jis įsiklausydavo kaip į muzikos akordą (J. Laurinavičius). Gal tai buvo jo dviejų dešimtmečių draugystės su Pauliumi Širviu rezultatas. Eilėraščius spausdino ne tik rajoniniuose laikraščiuose, jie dažnai pasirodydavo ,,Švyturyje“, ,,Jaunimo gretose“, ,,Tarybiniame mokytojuje“, ,,Tiesoje“. Jau devintajame dešimtmetyje parašė, o ,,Literatūra ir menas“ atspausdino keliolika jo kaimo tema parašytų apsakymų. Didelį pluoštą savo eilėraščių Vacys buvo surašęs į storą sąsiuvinį ir pavadinęs jį "Paukščių palydos". Sąsiuvinis apdegintas. Jis šį sąsiuvinį jau buvo įbrukęs į krosnį. Motina ištraukė iš ugnies. Iš jo į šią knygą, kuri jau antroji, išėjusi po autoriaus mirties, atrinkta daugiau kaip du trečdaliai eilėraščių.