Praėjo šimtas metų nuo rašytojo mirties,o jo personažai tebegyvi:Jaltos pajūriu tebevaikšto ponia su šuniuku,baltu špicu-tik,deje niekas nebepamena jo vardo;prie lango į gatvętebesėdi mieloji Širdele,daili,putni,traukianti praeivių žvilgsnius;tebešlepsi kaliošais po miestą,baugindamas gyventojus,žmogus futliare;plonu balseliu tebedainuoja Lipa,palaidojusi pavydžios brolienės nuplikytą savo kūdikį;tebemiršta archerejus,visų-net motinos-nepaprastai gerbiamas,tačiau be galo vienišas;sename dvare,apstulbinti tykios,subtilios kambarinės Pelagėjos grožio,vyrai tebekalba apie meilę...