Krikščionybės dvasingumas, jos moralė suteikia poezijai ypatingą nuolankumo ir liūdesio atspalvį. Pačiame Kristaus mokyme yra rimties ir liūdesio, tas mokymas sukelia vienuolynų ir viršukalnių ilgesį. Krikščionybė yra galingas meno veiksnys, jos dėka žmonių santykis su gamta toks elegiškas. Grožis, kurį garbina krikščionys, amžinas. Visa tai yra apysakos ,,Atala" poetinio įkvėpimo šaltinis.
Pasaulio liūdytojai ryškiai jaučia priešpriešą tarp asmenybės ir minios, laimė jiems atrodo tik miražas, jie jaučia nepasitenkinimą dėl viso pasaulio sandaros, praraja tarp esamo ir siekiamo yra neperžengiama. Tokio jaunuolio paveikslą Chateaubriand'as sukūrė apysakoje ,,Renė".
Iš prancūzų kalbos vertė Danutė Povilavičiūtė.