Lietuvių liaudies dainų kūryba pasižymi dideliu įvairumu. Liaudies sukrautas dainų lobynas atspindi per ilgus amžius išugdytą, plačiai ir giliai darbo žmonių gyvenimą apimantį, savaimingą poezijos ir muzikos meną. Šis menas, vaizdžiai ir teisingai atspindėdamas tikrovę, turi savitų, specifinių tautinių bruožų, kurie pasireiškia giliai lyrišku dainų pobūdžiu, savita poetine bei muzikine kalba ir savitomis vaizdavimo bei išraiškos priemonėmis. Kiek dainų tematikoje randame tarptautinių, klasinių elementų, tiek jos išreiškime, apipavidalinime ir vystyme, formoje, - plačia prasme, - matome ryškiai ir giliai išreikštą tautinį pobūdį.