Prie paradinių pilies durų išsirikiuoja tarnai pasveikinti naujosios šeimininkės. Jaunoji grafienė su šypsena dėkoja už sveikinimus. Tačiau likusi viena savo kambariuose ji, apimta nevilties, susmunka krėsle ir apsidairo nieko nematančiomis akimis. Ko man čia reikia? - galvoja ji. Ši pilis niekad nebus tikrieji namai. Ji ištekėjo už vyro, kurio visai nemyli, o to, kito, kuriam priklauso jos širdis, nevalia mylėti…
Iš vokiečių kalbos vertė Vida Balvočienė.