Tai žemaitiškų istorijų, novelių ir sakmių rinkinys apie Žemaitiją. Autorius grįžta į šio krašto priešistoriję, pagoniškojo tikėjimo, krikšto, kovų su kry¬žiuočiais laikus, lyriniais vaizdais tarsi apdainuodamas meilę savo kraštui, gamtai, atskleisdamas žmonių tarpusavio santykius, aukštindamas meilės jėgą, nepalaužiamą dvasią ir išminties galią.
Naudodamasis tautosakos, mitologijos v motyvais, autorius kuria kiek romantizuotą, o dažnai ir tragišką Žemaitijos ir jos žmonių likimą.
Sakmėse gausu šio krašto dainų, patarlių, frazeologizmų, suteikiančių pasakojimams emocionalumo ir patrauklumo.