Netiesioginiai įrodymai

Trečioji Valdo Daškevičiaus poezijos knyga „Netiesioginiai įrodymai“ yra brandi keliais atžvilgiais. Poetas rašo savitai, ne kažkam ar dėl kažko, bet spaudžiamas vidinės spyruoklės. Jam rūpi etinių vertybių likimas, dvasinė tapatybė.
Nebijoma skaudaus atvirumo, kita vertus, konstruojama išradinga metafora, nevengiama drastiškesnio kalbėjimo būdo. Autorius derina tradicinę ir modernią stilistiką, tarp jų tiesdamas vidurio kelią.
Rinkinio eilėraščiai rašyti ir perrašyti, ieškant tiksliausio žodžio, optimalaus grafinio vaizdo, siekiant kondensuotos raiškos. Taip atsiranda tam tikras kalbos asketiškumas žodingame dabartinės poetinės kūrybos kontekste.