Nacionalinės premijos laureatės knyga apie Nacionalinės premijos laureatą naturi jokių nacionalinio sustabarėjimo bruožų. Manografija parašyta beletrizuota kritikos kalba, į ją įsispina autorės laiškai poetui, pokalbiai su juo, autorefleksijos, kūrybos vertinimas žmogiškuoju, socialiniu, kultūros verčių požiūriu. V.Daujotytė tartum atrado savo poetą, kurio atvaizdas teikia galimybių kalbėti apie poezijos esmę, biografijos ar kūrybos sąlyčius, aiškintis eilėraščio paprastumo stebuklą, tradicijas ir modernumo jungtis. Apmąatymų lauke savaime atsiranda J.Strielkūno kartos kiti vardai, jos likimas ir išlikimas, atlaikantis atidų fenomenologinės analizės žvilgsnį.