Prancūzų rašytojas Antoine‘as de saint-Exupery (1900 – 1944), nemirtingų kūrinių „mažasis Princas“, „Žemė žmonių planeta“, „Karo lakūnas“ ir kt. autorius, savo didžiąją knygą „Citadelė“ rašė nuo 1936 iki 1944 m. Besidomintiems, kada pasirodys, rašytojas atsakydavo: „Aš jos niekada nepabaigsiu... tai bus mano pomirtinis kūrinys“. Taip ir atsitiko: knyga išleista 1948-aisiais, praėjus ketveriems metams po jos autoriaus, rašytojo ir lakūno žūties.
Nuo „mažojo Princo“ iki savo testamento – „Citadelės“ – A. de saint-Exupery kartoja tą pačią mintį, tą pačią pamoką: niekada nesižemink, nenupulk. Gal nebus papiktnaudžiauta metafora, jei čia įžvelgsime lakūno patarimą: svarbiausia – niekados nekristi, išsaugoti aukštį.
Nekelia abejonių, kad rašytojas norėjo padaryti šį kūrinį gyvenimo knyga, patirties, minties ir išminties visuma, literatūrinių lūkesčių išsipildymu.
Palyginti su šiuo kūriniu, visos kitos mano knygelės tėra pratybos.