Ketvirtoji satyriko knyga, kurią sudaro politiniai feljetonai, pamfletai, esė, - savotiški literatūriniai dialogai. Jų atsiradimą lėmė ilgalaikis autoriaus domėjimasis pažangiąja ir reakcingąja lietuvių išeivių spauda, o drauge ir kapitalistiniu gyvenimo būdu. Bandydamas suvokti išeivių psichologijos savybes, autorius, suprantama, negalėjo išvengti poleminio besatyrinio santykio su reakcingąja "vaduotojų" spauda, šmeižiančia Tarybų Lietuvą, platinančia savo pačių susikurtus antitarybinius mitus.