Metai ir pasakėčios

K. Donelaičio „Metai“ - neįprastas kūrinys šiandieninio skaitytojo akiai: neturi jis aiškios pradžios, neturi ir pabaigos - baigiantis vienai giesmei, imama laukti kitos, kuri skirta naujam metų laikui; nėra šitam kūriny svarbiausio įvykio, ryškios kulminacijos - taip ir neaišku, ar tai archajiškumo ženklai, ar modernios literatūros bruožai. „Metų“ kalba sunkoka, tačiau aiškiai junti, kad ji nudailinta, stebėtinai preciziškai sueiliuota. „Metai“ yra praktiškai pirmasis grožinės lietuvių literatūros tekstas ir kartu - bene vertingiausias kūrinys lietuvių literatūros istorijoje.