J. Dovydaičio gausi kūryba patraukia geru vaizduojamų dalykų pažinimu: "Jei ant vieškelio nebūtų gulėjusi surūdijusi vinis, niekad, turbūt, nebūčiau išgirdęs istorijos-vienos iš šimto tūkstančių gyvenimų..."1941–42 autorius kalėjo Kargopolio lageryje (Archangelsko sr.), grįžęs iš Sibiro dirbo Tiesos, Švyturio, Sparnų redakcijose. Dovydaičio kūryba rezonavo jo sulaužytą likimą. Po karo skelbė apybraižas, apsakymus, pjeses, kuriuose vyravo atvira socialistinė propaganda, tenkinanti neaukštus literatūrinius reikalavimus.