Du gyvenimai
Knyga "Du gyvenimai" - visa trilogija vienoje knygoje. Papildyta ketvirtąja knygos dalimi, K. Antarovos biografija su nuotraukomis ir asmeninias užrašais.
Nepaprasto likimo rusų rašytojos, operos dainininkės ir legendinio režisieriaus Konstantino Stanislavskio mokinės Konkordijos Antarovos (1886-1959) įspūdingos apimties romanas „Du gyvenimai“ – knyga, kuri dešimtmečius buvo slapta perrašinėjama ir dalijama iš rankų į rankas kaip didžiausias turtas. Tai knyga, kuri gydo sielą, pabudina iš dvasios letargo ir atgaivina kūną. Pasakojama, jog pokario metais kai kurie iškilūs Rusijos medikai savo pacientams šią knygą skirdavo kaip papildomą gydymo terapijos priemonę. Iš tiesų, ją perskaitęs tiesiog negali ir neturi teisės gyventi taip pat. Praėjus daugiau nei pusšimčiui metų nuo sukūrimo, „Du gyvenimai“ šiandien skamba netgi aktualiau nei tada: kai sunku rasti Kelią, ji gali tapti Vedliu.
Kelionės ir papročiai, nuostabūs žmonės, dvasinis vystymasis, gėris ir blogis, erdvė ir laikas, gyvenimas ir mirtis, muzikos ir žodžio magija – visa tai įtraukia į užburiantį pasakojimą, perteikiamą Liovuškos, grafo T., lūpomis. Per rekordiškai trumpą laiką gimusio ir pradžioje tik artimiausiems žmonėms, o ne spaudai skirto kūrinio atsiradimas liks paslaptis. Dalis pasekėjų net kelia prielaidą, jog Konkordija buvusi tik mediumė tobulėti nesiliovusiai, amžinai grožio siekusiai didžiojo rusų rašytojo Levo Tolstojaus sielai. Iš tiesų, „Du gyvenimai“ galėtų būti jo palikimas, nes pats yra sakęs: „Kas regi gyvenimą tobulėjime, negali tikėti tuo, kad tobulėjimas nutrūksta su mirtimi. Tai, kas tobulėja, tik keičia formą.“
Sėkminga Rytų ir Vakarų ezoterinių tradicijų sintezė lėmė šio K. Antarovos romano populiarumą. Rašytas Antrojo Pasaulinio karo metais, jis pusę amžiaus buvo rusų inteligentų skaitomas ir persirašinėjamas tik iš rankraščių, kurie 1991 m. pateko ir į Lietuvą. 1993 m. romanas buvo išleistas Rusijoje. Jis išlieka populiarus ir šiomis dienomis.
Trijų dalių romanas kiekvienam padės apmąstyti savo vietą šių dienų sudėtingame gyvenime, savo santykius su juo. Puikiais pavyzdžiais per romano herojus atskleidžiama, kaip žmonėse verda aistros; akivaizdžiai parodoma, kaip jie tų aistrų pavergiami, o vėliau skaitytojui atsiveria keliai, kuriais Gyvenimo Mokytojai veda į dvasios išsilaisvinimą iš aistrų; veda iš silpnumo į tvirtumą, iš tvirtumo - į jėgą, o iš jėgos - į grožį...
