Šioje – antroje – knygoje „Perkūno karys. Afganistanas“ Bartas, jau atsidūręs Afganistane, patiria, jog karo dievo PRAKEIKSMAS yra amžina ir nesunaikinama informacija. Panašiomis aplinkybėmis, kai Goro provincijos karo vadas Habibas atakuoja lietuvių koloną netoli Džiam minareto, kapitonas vėl nubloškiamas į kitų karių, gyvenusių antikinėje Makedonijoje ir senovės Lietuvoje, gyvenimus.
Kaip ir pirmoje dalyje, Bartas kiekviename žingsnyje turi rinktis tarp Moters Idėjos bei Karo Idėjos ir stengtis įminti PRAKEIKSMĄ. Šįkart tai yra dar sunkesnė užduotis, nes jo žetonas su PRAKEIKSMO RAKTU liko požemyje po Džiam minaretu ir eina iš rankų į rankas.
Sugundyti arabų profesoriaus Nasir Al Saladino pažadėto didelio atlygio, į Barto ir jo atpažinimo žetono medžioklę įsitraukia keli Goro provincijos karo vadai. Grėsmė iškilo ir pačiai lietuvių stovyklai Čagčarane, kurią šturmuoti, ieškodami kapitono žetono, rengiasi vietos genčių vyrai. Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir amerikiečių slaptosios tarnybos atstovo bandymai „apsaugoti“ lietuvių kapitoną bei gauti jo atpažinimo žetoną...
Pasakojimas paremtas tikrais įvykiais.